Posted on

Šunys gali padėti aptikti vėžį

Šunys gali būti ne tik geri draugai, tačiau jie gali puikiai pasitarnauti ir kitiems dalykams. Manoma, kad ateityje, vėžio tyrimai gali būti labai paprasti ir pigūs, tiesiog šunys apuostytų šlapimo mėginį. Iš tiesų, tokie turimai jau praktikuojami, tačiau jais dar nepasitikima visu šimtu procentų. San Diego metiniame endokrininės draugijos susitikime, buvo pateikiami rezultatai apie šunį vardu Frankie, kuris net 90% tikslumu, apuostydamas šlapimo mėginius, nustatė, kurie žmonės serga vėžiu ir kurie ne. Nors šunys jau ir anksčiau buvo mokomi atskirti ligas, Frankie yra pirmasis šuo, kuriam pavyksta tiksliausiai nustatyti ar žmogus serga skydliaukės vėžiu ar ne, o tam tereikia pauostyti žmogaus šlapimo mėginį.

Šiuo metu, skydliaukės tyrimai atliekami aspiracinės biopsijos būdų, naudojant specialią adatą. Pasak vieno iš mokslininkų, tokie tyrimai nėra visiškai tikslūs, todėl dažnai atliekamos visai nebūtinos operacijos. Siekdami rasti alternatyvų būdą tokiems tyrimams, mokslininkai apmokė Frankie, vokiečių aviganį, atpažinti vėžinių žmogaus skydliaukės audinių kvapą. Šuo buvo išmokytas atsigulti, kai jaučiamas vėžinis kvapas ir nusigręžti, kuomet toks kvapas jaučiamas nėra. Buvo surinkti 34 pacientų mėginiai, 15 iš jų buvo diagnozuotas skydliaukės vėžys, o 19 ne. Rezultatai buvo laikomi paslaptyje ir naudojami bandymams su šunimi Frankie. Keturkojis turėjo apuostyti visus šlapimo mėginius ir nustatyti kurie mėginiai yra sergančiųjų, o kurie ne. Tyrimo pabaigoje paaiškėjo, jog šuo teisingai nustatė net 30 iš 34 mėginių. Neteisingai buvo nustatyti tik 4 mėginiai, o tai buvo prilyginama ir aspiracinės biopsijos tyrimui, kadangi šis metodas ne visuomet yra absoliučiai teisingas. Vadinasi, tokių tyrimų būdu, galima šunų pagalba aptikti vėžį dar ankstyvoje stadijoje. Pamačius tokius puikius keturkojo sugebėjimus, siekiama apmokyti ir daugiau šunų, kurie galėtų paprastu ir neskausmingu būdu nustatyti šią klastingą ligą.

Šunų ar kitų gyvūnų pagalba atliekant vėžinius tyrimus yra praktikuojama vis dažniau. Priežastis yra paprasta ir aiški: žmonės turi tik 5 milijonus kvapo receptorių, kai tuo tarpu šunys turi maždaug 200 milijonų. Vadinasi, šunų uoslė yra jautresnė beveik tūkstantį kartų, o tai reiškia, kad jie gali įvairius tyrimus, pasitelkiant uoslę, atlikti gerokai tiksliau. Tyrimai su šunimis atliekami ir toliau. Mėginta nustatyti plaučių vėžio atvejus, uostant burnos kvapą, taip pat aptikti prostatos bei kiaušidžių vėžį.

Kiti gyvūnai irgi gali būti mokoma atlikti panašius tyrimus. Mokslininkai intensyviai dirba atlikdami įvairius bandymus ir ieškodami efektyviausių būdų, padedančių nustatyti įvairius vėžinius susirgimus. Nors medicina tobulėja ir viskas vyksta gerokai paprasčiau bei efektyviau nei prieš daugelį metų, į pagalbą yra pasitelkiami gyvūnai. Galima daryti prielaidą, jog žmonės pagaliau supranta, jog ne tik jie, bet ir gyvūnai, gali aptikti neįtikėtinus dalykus, galinčius išgelbėti tūkstančius gyvybių. Tokie tyrimai vis dar tobulinami ir nepasitikima vien tik jais, tačiau akivaizdu, jog šunų uoslė yra tobulai išvystyta ir jos pagalba galima nustatyti begalę ligų, tereikia išmokyti šunis atskirti tam tikrus kvapus. Vis dažniau pastebima keturkojų nauda. Jie padeda ne tik medžioklėje, įvairiuose kriminaliniuose tyrimuose, žmonių paieškose, tačiau jau ir nustatant įvairias ligas ir susirgimus. Neabejojama, jog teisingai užsiimant ir treniruojant šunis, jie dar ne kartą nustebins pasaulį ir parodys neįtikėtinų gebėjimų, galinčių pasitarnauti žmonijos labui. Stebint tokius rezultatus, norisi kad tokių nuostabių keturkojų, turinčių neeilinių sugebėjimų būtų kuo daugiau, tačiau viskas priklauso nuo žmonių. Kiekvienas turi stengtis, kad gyvūnais būtų tinkamai rūpinamasi ir kuo mažiau jų taptų benamiais.

Posted on

Dalykai, kurie nepatinka šunims

Nepaisant mūsų meilės šunims, kartais darome dalykus, kurie juos erzina. Nors daugeliu atvejų, mūsų veiksmai nėra tyčiniai, tačiau jie vienaip ar kitaip gali dirginti ar net žaloti augintinius. Lygiai taip pat, dauguma šunų iš pradžių nesuvokia, jog tam tikras jų elgesys gali erzinti mus. Nepažįstamų žmonių uostymas, šokinėjimas ant jų ir pan., ne visuomet gali būti malonūs, todėl galima teigti jog ir žmonės ir šunys daro dalykus, kurie vienaip ar kitaip erzina, nors siekiama visai ne to. Pateikiama keletas veiksmų, kuriuos šunys ne itin mėgsta.

Spoksojimas. Jaučiamas žvilgsnis šuniui gali būti tikras išbandymas. Šunys nemėgsta būti stebimi. Ypač nederėtų spoksoti į šunį ilgai, nes kartais šeimininkai tiesiog nevalingai žiūri į savo šunį ir juo žavisi, bei praranda laiko nuovoką. Nors žiūrint į savo šunį nieko nenutiks, reikia pažymėti, kad jie to nemėgsta. Juo labiau nederėtų ilgai spoksoti į svetimus šunis. Geriau žiūrėti į šuns akis, tačiau tik keletą sekundžių, vėliau akis reikia nukreipti kur nors kitur.

Apsikabinimai. Jūsų augintinis tikriausiai neprieštarauja dėl reguliarų apsikabinimų, tačiau nerekomenduojama to daryti su nepažįstamais šunimis, be to, reikia stebėti jog svetimų šunų neapsikabintų vaikai, šuns reakcija gali būti neprognozuojama, o tai gali stipriai išgąsdinti vaiką. Verčiau svetimus šunis tik paglostyti, tačiau nepulti jų apsikabinti.

Rėkimas. Rėkimą ar šaukimą, šunys interpretuoja kaip lojimą, o tai jiems reiškia pavojų. Nerekomenduojama treniruojant šunį ant jo šaukti, nes tai nenuramina jo, o priešingai – iššaukia baimės jausmą. Vietoj šaukimo, tiesiog reikia išlaikyti ramų toną ir ramiai jam pasakyti tai ką norėjote arba tiesiog tinkamu tonu jį sudrausminti. Šunys puikiai reaguoja į skirtingus tonus, todėl visai nereikia kelti balso ir jų gąsdinti, tereikia pakeisti balso toną.

Erzinimas. Erzinti šunis ypač mėgsta vaikai. Vaikai loja atgal, tampo uodegą, ausis ar tiesiog juos persekioja. Tai šunims nepatinka, kartais gali bauginti arba padaryti juos agresyviais. Nerekomenduojama liesti šuns maisto, kuomet jis ėda, tai taip pat gali iššaukti neprognozuojamą šuns reakciją. Tiesiog reikia elgtis su juo draugiškai, tuomet nekils klausimų, kodėl šuo ima urgzti ir pulti.

Ilgas buvimas namuose vieniems. Šunys labai mėgsta bendrauti, jūs ir jūsų šeimos nariai, esate asmenys, kurie reikalingi tam, kad šuo nesijaustų vienišas ir galėtų bendrauti. Šunys palikti vieni namuose ar aptvare ilgiau nei dešimt ar daugiau valandų per dieną, gali tapti agresyvūs, dažnai loti, imti netinkamai bendrauti ar net pabėgti. Šuo yra vienas iš šeimos narių, todėl jis nori tokiu ir jaustis.

Pertraukiamas miegas. Net ir mieliausiems bei draugiškiausiems šunims nepatinka kai jie staiga pažadinami iš ramaus miego. Vyresni šunys, kurie linkę miegoti ne taip jautriai ar tie, kurių klausa sutrikusi, gali labai išsigąsti jei miego metu bus liečiami. Tegul šunys atsikelia savaime, dėl šio įpročio reikia įspėti vaikus, nes jie mėgsta glostyti keturkojus, kol jie saldžiai miega.

Yra nemažai dalykų, kurie erzina šunis. Nors jie to nepasako, tai galima suprasti iš jų žvilgsnio, urzgimo ir pačio elgesio. Lygiai taip pat kaip mes nemėgstame kai į mus spokso, stebi ar žadina, šunys reaguoja lygiai taip pat. Todėl, norint, jog šuo be reikalo netaptų agresyvus, piktas arba tiesiog netikėtai negrybšteltų savo letena, rekomenduojama su juo elgtis atsargiai, net jei tai ir mylimas augintinis, kuriam nuolat skiriate daug dėmesio ir meilės. Galima viską daryti lygiai taip pat, tačiau nereikia persistengti, visuomet pagalvokime kaip tokioje situacijoje jaustumėmės patys ir ar tai mums patiktų.