Posted on

Šunys gali padėti aptikti vėžį

Šunys gali būti ne tik geri draugai, tačiau jie gali puikiai pasitarnauti ir kitiems dalykams. Manoma, kad ateityje, vėžio tyrimai gali būti labai paprasti ir pigūs, tiesiog šunys apuostytų šlapimo mėginį. Iš tiesų, tokie turimai jau praktikuojami, tačiau jais dar nepasitikima visu šimtu procentų. San Diego metiniame endokrininės draugijos susitikime, buvo pateikiami rezultatai apie šunį vardu Frankie, kuris net 90% tikslumu, apuostydamas šlapimo mėginius, nustatė, kurie žmonės serga vėžiu ir kurie ne. Nors šunys jau ir anksčiau buvo mokomi atskirti ligas, Frankie yra pirmasis šuo, kuriam pavyksta tiksliausiai nustatyti ar žmogus serga skydliaukės vėžiu ar ne, o tam tereikia pauostyti žmogaus šlapimo mėginį.

Šiuo metu, skydliaukės tyrimai atliekami aspiracinės biopsijos būdų, naudojant specialią adatą. Pasak vieno iš mokslininkų, tokie tyrimai nėra visiškai tikslūs, todėl dažnai atliekamos visai nebūtinos operacijos. Siekdami rasti alternatyvų būdą tokiems tyrimams, mokslininkai apmokė Frankie, vokiečių aviganį, atpažinti vėžinių žmogaus skydliaukės audinių kvapą. Šuo buvo išmokytas atsigulti, kai jaučiamas vėžinis kvapas ir nusigręžti, kuomet toks kvapas jaučiamas nėra. Buvo surinkti 34 pacientų mėginiai, 15 iš jų buvo diagnozuotas skydliaukės vėžys, o 19 ne. Rezultatai buvo laikomi paslaptyje ir naudojami bandymams su šunimi Frankie. Keturkojis turėjo apuostyti visus šlapimo mėginius ir nustatyti kurie mėginiai yra sergančiųjų, o kurie ne. Tyrimo pabaigoje paaiškėjo, jog šuo teisingai nustatė net 30 iš 34 mėginių. Neteisingai buvo nustatyti tik 4 mėginiai, o tai buvo prilyginama ir aspiracinės biopsijos tyrimui, kadangi šis metodas ne visuomet yra absoliučiai teisingas. Vadinasi, tokių tyrimų būdu, galima šunų pagalba aptikti vėžį dar ankstyvoje stadijoje. Pamačius tokius puikius keturkojo sugebėjimus, siekiama apmokyti ir daugiau šunų, kurie galėtų paprastu ir neskausmingu būdu nustatyti šią klastingą ligą.

Šunų ar kitų gyvūnų pagalba atliekant vėžinius tyrimus yra praktikuojama vis dažniau. Priežastis yra paprasta ir aiški: žmonės turi tik 5 milijonus kvapo receptorių, kai tuo tarpu šunys turi maždaug 200 milijonų. Vadinasi, šunų uoslė yra jautresnė beveik tūkstantį kartų, o tai reiškia, kad jie gali įvairius tyrimus, pasitelkiant uoslę, atlikti gerokai tiksliau. Tyrimai su šunimis atliekami ir toliau. Mėginta nustatyti plaučių vėžio atvejus, uostant burnos kvapą, taip pat aptikti prostatos bei kiaušidžių vėžį.

Kiti gyvūnai irgi gali būti mokoma atlikti panašius tyrimus. Mokslininkai intensyviai dirba atlikdami įvairius bandymus ir ieškodami efektyviausių būdų, padedančių nustatyti įvairius vėžinius susirgimus. Nors medicina tobulėja ir viskas vyksta gerokai paprasčiau bei efektyviau nei prieš daugelį metų, į pagalbą yra pasitelkiami gyvūnai. Galima daryti prielaidą, jog žmonės pagaliau supranta, jog ne tik jie, bet ir gyvūnai, gali aptikti neįtikėtinus dalykus, galinčius išgelbėti tūkstančius gyvybių. Tokie tyrimai vis dar tobulinami ir nepasitikima vien tik jais, tačiau akivaizdu, jog šunų uoslė yra tobulai išvystyta ir jos pagalba galima nustatyti begalę ligų, tereikia išmokyti šunis atskirti tam tikrus kvapus. Vis dažniau pastebima keturkojų nauda. Jie padeda ne tik medžioklėje, įvairiuose kriminaliniuose tyrimuose, žmonių paieškose, tačiau jau ir nustatant įvairias ligas ir susirgimus. Neabejojama, jog teisingai užsiimant ir treniruojant šunis, jie dar ne kartą nustebins pasaulį ir parodys neįtikėtinų gebėjimų, galinčių pasitarnauti žmonijos labui. Stebint tokius rezultatus, norisi kad tokių nuostabių keturkojų, turinčių neeilinių sugebėjimų būtų kuo daugiau, tačiau viskas priklauso nuo žmonių. Kiekvienas turi stengtis, kad gyvūnais būtų tinkamai rūpinamasi ir kuo mažiau jų taptų benamiais.