Būdai, padėsiantys lengviau sugirdyti vaistus augintiniui

Kartais vaistų problema tampa tikru galvosūkiu. Dažnai, tokiu atveju šunys tampa labai pastabūs, todėl suduoti jiems vaistus labai sunku. Užmaskuoti piliules tam tikruose skanėstuose pavyksta ne visuomet. Kartais gali atrodyti, kad skanėstai, tai vienintelis būdas, kaip galima suduoti augintiniui vaistus, tačiau būdų yra kur kas daugiau, tereikia šiek tiek išradingumo. Nors sugalvoti kitą būdą, kuris palengvintų vaistų davimą nėra paprasta, tačiau tikrai įmanoma. Daugumai šunų augintojų, savo keturkojį priversti daryti tai ko jis nenori, kartais tampa tikru iššūkiu, tačiau reikia stengtis, jog vaistų davimas netaptų nekokiu prisiminimu ir jums ir jūsų augintiniui.

Truputėlis skonio. Nemažai piliulių šunims yra sukurtos pagardinant jas tam tikru skoniu, kuris patraukia šuns uoslę ir tampa paprasčiau suėdamas. Jei nepavyksta gauti tokių piliulių, tuomet reikia to imtis patiems. Galima paprašyti, kad veterinaras suteiktų tam tikro skonio, kuris turėtų privilioti keturkojį. Žinoma, reikia turėti omenyje, kad tai kainuos papildomai, todėl reikia apgalvoti ar galite tai leisti.

Paslėptas skonis. Dažnu atveju, šuo atsisako tablečių, dėl jų kartoko skonio. Skonį galima užmaskuoti gelinio pavidalo apvalkalu, kurį galima įsigyti vaistinėje. Tai gali padėti suduoti piliulę su maistu, arba šuo gali praryti ją vieną, nes nebus jokio papildomo skonio, kuris sukeltų atmetimo reakciją. Kadangi tokios piliulės yra šiek tiek lipnios, galima jas patepti sviestu, taip bus lengviau jas praryti.

Pagalba. Yra prietaisas, veikiantis švirkšto principu. Reikia jį įstatyti į burną ir paspausti, piliulė iššaus tiesiai į gerklę. Jei nepavyksta su šiuo prietaisu susitvarkyti vienam pačiam šeimininkui, galima paprašyti, kad kas nors padėtų ir palaikytų bei nuramintų šunį.

Svarbu atminti, jog bandant duoti šuniui vaistus, visuomet reikia išlikti ramiems ir išlaikyti ramų balso toną. Šuniui tai gali būti pakankamai daug streso sukelianti situacija, tačiau reikia elgtis taip, kad išgąstis būtų kuo mažesnis. Šunys jaučia stresą ir baimę, todėl, jeigu jus kamuoja įtampa ir baimė dėl to, kaip suduoti vaistus, tai gali labai lengvai persiduoti ir augintiniui. Išliekant ramiems, viskas vyksta paprasčiau ir žinoma greičiau. Kiekvieną kartą atsidūrus tokioje situacijoje ir stengiantis likti ramiems, rezultatas pasiekiamas lengviau. Šunys nemėgsta įtampos ir streso.

Visada reikia įsitikinti, jog augintinis supranta, kad tai ką darote, nėra blogai. Įspėjant jį, jog jo laukia vaistai, galima tik pabloginti situaciją, nes tuomet šuo suvokia, kad artinasi kažkas negero. Visgi, jeigu tai sakoma linksmu tonu ir girdima linksmai tariama panaši frazė į „laikas vaistams“, šuo gali reaguoti pakankamai ramiai, jis tiesiog pravers burną ir bus galima lengvai ir greitai atlikti šią nemalonią procedūrą. Tai irgi yra savotiškas šuns dresiravimas.

Sudavus vaistus, būtina apdovanoti keturkojį jo mėgiamu skanėstu, žinoma, jei tik tai galima. Skanėstas po ne itin malonios procedūros visuomet pagerina situaciją. Jei šuo įpras gerti vaistus ir už tai gauti skanėstą, bus gerokai paprasčiau ir šeimininkui ir augintiniui. Tereikia įsižiūrėti į šuns rodomus ženklus, jo kūno kalbą ir stebėti ar nejaučiama baimė. Visuomet galima padaryti pertraukėlę ir pakartoti tai vėliau, tačiau niekas nenori, kad tokios procedūros truktų ilgai. Šunis galima suprasti labai paprastai, daugelis iš mūsų taip pat turime panašių baimių. Šunys šiek tiek panašūs į mažus vaikus, susirgus mažyliui, taip pat nėra lengva suduoti reikiamus medikamentus, tačiau pasitelkus vaizduotę ir perskaičius tam tikrus patarimus, visas procesas gali būti kiek paprastesnis ir greitesnis.