Posted on

Kaip šunys supranta žmonių kūno kalbą

Praleidžiame daug laiko spėliodami, ką savo kūno kalba mums nori apsakyti šunys. Dauguma šunų mylėtojų, skito įvairią literatūrą ir domisi būtent tuo, kaip perskaityti ir suprasti tai, ką sako ir kokius signalus siunčia keturkojis. Besidomint šunų kūno kalba, nereikėtų pamiršti, kad jie taip pat stengiasi suprasti žmonių kūno kalbą. Teigiama, jog šunys yra tikri kūno kalbos ekspertai, jie geba suprasti ne tik venas kito, tačiau ir žmonių kūno kalbą. Mūsų judesiai, laikysena ir net žvilgsnis gali pasakyti apie tai ką galvojame ir ką jaučiame Alla sms lån 500 kr.

Ilgą laiką, mokslininkai tyrinėjo kaip šunys supranta žmonių bendravimą ir siunčiamus signalus. Naujausi tyrimai parodė, kad šunys pasižymi kognityviniais gebėjimais. Jie puikiai interpretuoja judesius, gestus ir net supranta bei pažįsta žmonių ketinimus ir norus. Kadangi šunys kilę iš vilkų, gali būti, jog jų gebėjimas atskirti žmonių siunčiamus signalus susiformavo norint geriau pasirodyti medžioklėje. Mokslininkai tokius gebėjimus aiškina paprastai, jie teigia, jog šunys evoliucionavosi dėl to, kad buvo prisijaukinti žmonių. Šunys, kurie gerai išlavino tokius gebėjimus, gali lengviau išgyventi greta žmonių. Jie perpranta žmones, žino kuomet jie yra gerai nusiteikę ir kuomet nutiko kažkas negero. Per ilgą žmonių ir šunų draugystę, supratimas apie vienas kitą gerokai patobulėjo, todėl šiandien šunys ir žmonės išties gerai sutaria ir yra puikūs draugai bei kompanionai.

Šunys, ypač tie, kurie dar nesijaučia pakankamai komfortabiliai šalia žmonių, labai jautriai reaguoja į mūsų judesius. Greiti, staigūs ir chaotiški judesiai gali gąsdinti, ypač jei tokie judesiai atliekami žiūrint tiesiai į akis. Nepažįstant šuns, lėti ir ramūs judesiai, arba kai kuriais atvejais jokių judesių, yra kur kas geriau nei staigūs judesiai. Dėl staigių ir neapgalvotų judesių, nepažįstami šunys kartais tampa agresyvūs ir neprognozuojami, tai gali baigtis įkandimu arba piktu lojimu, ypač gąsdinančiu mažus vaikus. Labai svarbu vaikams paaiškinti, kad negalima eiti prie svetimo šuns, vaikai dažnai to nesupranta.

Šunys supranta mūsų judesius panašiai kaip ir savo. Jeigu šuo laiko aukštai iškėlęs galvą, vadinasi jis yra pasitikintis savimi. Šuo, kuris nuleidžia galvą, kažko bijo, nerimauja. Pagal tai ką jie išreiškia galvos padėtimi, taip pat supranta ir žmonių laikyseną. Galvos padėtis, pakreipimas ir laikysena gali reikšti labai daug. Šunys kreipia dėmesį į kiekvieną kūno judesį. Dėmesys kreipiamas ne tik į galvos, tačiau ir į viso kūno padėtį. Išsigandęs šuo mažiau bijo žmonių, kurie sėdi. Sėdint ant grindų ir esant maždaug vieno ūgio, jaučiamas didesnis artumas. Stojantis, šuo gali atsitraukti, priklaupus ant vieno kelio, šuo vėl gali prieiti arčiau. Kūno judesiais galima šiek tiek manipuliuoti savo augintiniais ir stebėti kaip jie reaguoja sms lån 18 år.

Ne visuomet šunys savo šeimininkus supranta teisingai. Kartais visai netikėtas judesys, kuris nėra skirtas augintiniui, gali sukelti tam tikras emocijas ir perduoti neteisingą žinutę. Kitaip tariant, kartais šunys kūno kalbą supranta teisingai, tačiau kartais ne visai taip kaip yra tikimasi. Jie tiesiog supainioja siunčiamus signalus ir dėl to reaguoja neprognozuojamai. Vis dėlto, šeimininkai savo augintinius pažįsta pakankamai gerai, o šunys taip pat perpranta šeimininko siunčiamus signalus, todėl dažniausiai ir šeimininkas ir keturkojis vien iš judesių pakankamai gerai supranta ką vienas kitam nori pasakyti. Be to, vienas kitą pažįstantys šeimininkas ir augintinis, turi pakankamą supratimą apie tai, ką vienas ar kirtais mėgsta, kaip tinkamai elgtis ir panašiai. Apibendrinant, akivaizdu, jog šunys supranta žmones ne ką prasčiau nei juos supranta šeimininkai, būtent dėl šios priežasties, šie gyvūnai tampa puikiais bičiuliais ir net geriausiais draugais.

Posted on

Šunys supranta mus labiau nei įsivaizduojame

Šunų mylėtojai tikrai žino, kad šunys mėgsta žmones ir jų draugiją, tačiau panašu, jog šunys kartais mieliau bendrauja su savo šeimininkais, nei kitais savo giminaičiais. Tyrimų duomenimis, šunys geba suprasti skirtingas veido išraiškas, pavydą, būti empatiški ir net žiūrėti televizorių. Per daugelį metų, nuo savo pirmtakų vilkų, jie gerokai evoliucionavosi ir tapo prijaukinti, šaunūs augintiniai ir net draugai, kurie kartais savo draugija atstoja net žmones. Įrodyta, jog šunys puikiai supranta jiems sakomas komandas ir kreipia dėmesį į intonaciją kviklån 6000 DKK 2018.

Tokios komandos kaip: „sėdėk“, „ramiai“, „šaunuolis“ ir kt., puikiai pažįstamos ir dažnai naudojamos. Daugelis tokiais žodžiais kasdien bendrauja su savo geriausiais keturkojais draugais. Naujausiais tyrimais įrodyta, kad šunys supranta tik dalį to, kas jiems sakoma, tačiau jie itin kreipia dėmesį į tai kaip jiems yra sakoma. Nors manome, kad žodžius supranta tik žmonės, išties juos supranta ir gyvūnai, nors nesupranta visko kas jiems sakoma, jų supratimo jiems tikrai pakanka. Visa tai padaryti jiems padeda mūsų nustatomas balso tonas ir intonacija. Mokslininkai ilgai manė, kad žmonės geba formuoti žodžius, nes taip, smegenų pagalba palaikomas pokalbis. Žodžiai, tai yra tam tikri atskirų raidžių garsai, sąskambiai, kuriems priskiriamos tam tikros reikšmės. Net jeigu šunys ir negeba ištarti žodžių, jie geba suprasti daugybę jiems sakomų žodžių ir komandų. Šunys sėdi, atneša daiktus, krato letenas, glaustosi ir reaguoja į žmonių kalbą. Taip vyksta nuolat.

Jau seniai žinoma, jog šunys mąsto panašiai kaip ir žmonės, tačiau niekas neparodė to, kaip viskas vyksta šunų smegenyse. Naujausi tyrimai būtent to ir siekė, parodyti, kaip šuns smegenys reaguoja į jam sakomus žodžius ir kaip jie reaguoja į skirtingą intonaciją. Šunims buvo sakomi įprasti žodžiai, kuriuos jie girdi kasdien, vieni tokių tai: protingas šuo, puikiai padirbėta, teisingai ir pan., be to, tokie žodeliai kaip jau ir jeigu. Mokslininkai manė, kad šunims tokie žodžiai yra svarbūs ir reikšmingi, todėl buvo panaudoti būtent jie. Visi žodžiai buvo sakomi neutraliu balso tonu, o vėliau linksmu, laimingu tonu. Buvo padarytos smegenų nuotraukos, kurios vėliau buvo tyrinėjamos, kaip smegenys reagavo į kiekvieną žodį ir toną, viskas vyko panašiai taip, kaip vyksta ir su žmogaus smegenimis. Taigi, tonas pasako pakankamai nemažai, lygiai taip pat ir žmonės, jie atitinkamai reaguoja į skirtingus balso tonus ir intonaciją, vadinasi yra didelis panašumas tarp žmonių ir keturkojų draugužių. Nors nežinome kaip šunys interpretuoja jiems sakomus žodžius, tačiau galima daryti prielaidą, kad didžioji dalis jiems išsakytų žodžių veikia būtent taip kaip ir turėtų veikti. Vadinasi, supratimas yra pakankamas ir šunys yra tikrai protingi gyvūnai.

Neveltui daugelis teigia, jog šunys yra geriausi mūsų draugai. Jie išklauso, supranta ir dėl nieko nepriekaištauja. Pastaroji savybė tikriausiai yra viena tų, kurias žmonės vertina labiausiai. Nepaisant šių savybių, šunys pasižymi ištikimybe ir draugiškumu savo šeimininkams. Apjungiant ištikimybę, draugiškumą ir supratimą to kas jiems sakoma, gaunasi pakankamai neblogas derinys. Būtent dėl to, žmonės taip dažnai įsigyja šunis, kurie tampa puikūs bičiuliai ir gyvenimo džiaugsmas. Nuolat skatinama rūpintis beglobiais gyvūnais ir priimti juos į savo namus, taip bus mažiau benamių gyvūnų, o mes padarysime gerą darbą. Šaunu, kai šalia savęs galima turėti ne tik žmogų, kuriam galima išsipasakoti ir pasikalbėti, tačiau ir gyvūną, kuris lygiai taip pat supranta ir užjaučia, vienintelis skirtumas tas, jog šuo mums neatsako žodžiais 5000 kr.

Posted on

Kur palikti šunį vykstant atostogų?

Planuojantiems vykti atostogų, tikru galvos skausmu tampa klausimas, kur palikti savo augintinį. Daugeliu atvejų, savo augintinį galima pasiimti kartu su savimi, tačiau tai ne visuomet įmanoma. Kartais tiesiog reikia palikti augintinius vienus. Kuomet nėra galimybės augintinio pasiimti su savimi, norisi, jog palikus jį vieną, jam būtų patogu ir jauku. Nereikėtų palikti šunų visiškai vienų ilgesnį laikotarpį, o ypač tokių šunų, kurie labai nori bendrauti. Yra ne vienas variantas, kur galite palikti savo augintinį atostogų metu. Pasirinkimas priklauso nuo jūsų šuns poreikių. Panagrinėkime vieną populiariausių pasirinkimų, kurį pasirinkus, galima jaustis saugiai.

Šunų veislynas. Palikti šunį veislyne, pakankamai geras pasirinkimas, jeigu šuo yra draugiškas ir nori bendrauti. Šunį reikėtų pratinti prie veislyno jau anksčiau, trumpais apsilankymais, savaitgaliais, taip bus paprasčiau jį ten palikti ilgesniam laikui. Prieš pratinant šunį prie veislyno, reikėtų pasidomėti ir pasiklausinėti rekomendacijų apie tikrai gerus ir patikrintus veislynus. Reikia turėti omenyje, kad skirtingi žmonės gali turėti skirtingus poreikius. Vieniems yra svarbiausia vieta ir kaina, kiti teikia prioritetus visai kitiems dalykams. Tereikia pasidomėti ir rasti tinkamiausią vietą augintiniui. Galima konsultuotis ir su veterinaru, kadangi jie paprastai žino nemažai tokių vietų, o be to, yra susipažinę ir su jūsų šuns poreikiais, todėl gali parekomenduoti tinkamas vietas.

Veislynų vis daugėja, todėl reikia pasidaryti sąrašą tų, kurie yra arčiausiai gyvenamosios vietos, taip bus kur kas patogiau. Pasidarius sąrašą, lieka pradėti lankyti veislynus ir stebėti situaciją juose. Būtina patikrinti švarą ir higieną, būtų nemalonu jei netinkama aplinka sukeltų tam tikrų ligų ar panašių nemalonumų. Reikėtų pasidomėti kur būtų laikomas šuo, tuo laikotarpiu kai būsite išvykę. Jei darbuotojai pasirengę užtikrinti augintiniui saugumą ir komfortą, jie mielai aprodys patalpas ir atsakys į visus rūpimus klausimus. Ko būtina paklausti? Štai sąrašas pagrindinių ir svarbių klausimų:

  • Kiek šunų tenka vienam asistentui ar darbuotojui?
  • Kaip dažnai užsiimama su šunimis ir kiek laiko tam skiriama?
  • Ar šunims skiriamas individualus dėmesys?
  • Ar darbuotojai atsižvelgia į nurodymus kaip šerti šunis ir jų laikosi?
  • Ar galima palikti savo augintinį kartu su jo mėgiamu žaislu, lova ar kitu daiktu, primenančiu šeimininką?

Reikia pasidomėti ir tuo, ar šunys yra vakcinuojami ir ar jūsų šuo taip pat būtų vakcinuojamas. Jei visa tai yra tikrinama, tuomet galima jaustis saugiems, nes šuo patikrinamas ar yra sveikas ir neturi jokių ligų, jei taip nėra, tuomet vertėtų sunerimti, nes galbūt centro darbuotojai netikrina ir kitų gyvūnų, todėl tai gali būti pavojinga. Apsisprendus dėl veislyno, reikėtų nuvežti augintinį apžiūrai pas veterinarą ir įsitikinti, kad šuns būklė yra normali, jeigu reikia, pasirūpinti vakcinomis ir panašiais dalykais. Tai reikėtų padaryti bent prieš keletą savaičių iki atostogų.

Yra ir kitų pasirinkimų, kur galima palikti savo augintinius, Vienas tokių, tai tiesiog palikti juos pas savo artimuosius ar šeimos narius. Dažnai jie priima augintinius noriai ir džiaugiasi jų draugija. Jei niekas iš artimųjų ar draugų nesutinka prižiūrėti šuns, jūsų atostogų metu, tuomet galima kreiptis į šunų viešbučius, kurie tampa vis populiaresni. Viešbučius taip pat reikia rinktis atidžiai ir išsiaiškinti visus jų teikiamus privalumus. Svarbiausia įsitikinti, kad augintinis jusis saugiai ir juo bus tinkamai pasirūpinta. Nors gali atrodyti, kad niekas kitas nesugebės pasirūpinti augintiniu kaip jūs pats, kartais toks požiūris nėra teisingas, nereikia bijoti šunų prieglaudų, viešbučių arba artimųjų globos. Tinkamai pasirinkus šuns buvimo vietą, tikrai nereikės jaudintis, kad su šunimi bus netinkamai elgiamasi ar jis jausis vienišas.

Posted on

Ženklai įrodantys šuns meilę šeimininkui

Šunys laikomi geriausiais žmogaus draugais. Nors jie negeba kalbėti, jų draugystė ir ryšys su šeimininku gali būti labai stiprūs. Yra daugybė šunų veislių, vieni jų yra labai draugiški ir ištikimi, kitų charakteris yra sudėtingesnis. Bet kokiu atveju, šuo visuomet gerbia ir myli savo šeimininką, net jei ir ne visada tai parodo. Daugelis šunų savo meilę išreiškia įvairiais būdais, tačiau pagrindiniais laikomi šie:

Šuo pasitinka prie durų. Tai nebūtinai reiškia pašėlusius pasitikimus, kuomet šuo užšoka ant šeimininko, kadangi tokie pašėlę pasitikimai gali reikšti ir tai, jog taip šuo parodo savo baimę išsiskirti su šeimininku. Kalbant apie meilę, jei šuo pasitinka savo šeimininką prie durų ir vizgina uodegą, tai jau yra ženklas, kad šuo džiaugiasi matydamas savo šeimininką.

Šuo žvelgia į šeimininką apvaliomis, ramiomis ir mielomis akimis. Be abejo, šuo naudojasi tokiu žvilgsniu todėl, kad šeimininkai iš karto į tai sureaguoja ir išpildo šuns prašymus. Dažnai savo žvilgsniu jie prašosi į lauką, gardesnio kąsnelio arba žaidimų drauge. Visgi, naujausi tyrimai įrodė, kad toks šuns žvilgsnis ne visuomet turi tik socialinę reikšmę. Nustatyta jog toks šuns žvilgsnis išreiškia meilę savo šeimininkui. Pamatę tokį šuns žvilgsnį, šeimininkai iš karto sureaguoja ir atsako tuo pačiu, taip išreikšdami savo meilę augintiniams. Teigiama, jog panašiu žvilgsniu, motinos žvelgia į savo naujagimius, todėl toks žvilgsnis išties paaiškina šuns ir šeimininko stiprų abipusį ryšį. Tiesa, nereikia painioti spoksojimo ir mielo, ramaus žvilgsnio.

Šuo glaudžiasi prie šeimininko, net jei tuo metu nieko už tai nereikalauja. Tai tyras ir akivaizdus ženklas, išreiškiantis meilę. Šuo tiesiog glaudžiasi, parodydamas savo artumą šeimininkui ir tikisi sulaukti to paties. Taip jis išreiškia, kad jam yra gera kartu.

Šuo nori būti arčiau šeimininko. Galbūt šuo yra tame pačiame kambaryje, bet nekreipia į šeimininką dėmesio arba tiesiog snaudžia kažkur netoliese. Šuo tiesiog pasirenka būti arčiau šeimininko, o tai rodo, jog jam labai patinka šeimininko draugija, net jei jie tuo metu užsiima skirtingomis veiklomis.

Šuo atneša daiktus ir stengiasi įtraukti į šį užsiėmimą. Šunys, lygiai taip pat kaip ir žmonės, kuomet jie yra prislėgti, išsigandę ar dėl kažko nerimauja, tuo metu nėra linkę žaisti. Laimingi šunys, tie kurie myli savo aplinkinius, tiesiog trokšta bėgioti aplink ir žaisti su daiktais, kuriuos šeimininkas meta tam, kad šuo galėtų juos atnešti. Taip išreiškiamas džiaugsmas būnant drauge bei parodoma, jog šeimininkas yra labai brangus.

Šuo gali išreikšti ne tik meilę. Kaip nesusipainioti? Tarkime šuo nerimastingai žiūri į šeimininką, kuomet jis ruošiasi išeiti. Tai visai nereiškia meilės ar prisirišimo, tiesiog parodo tai, kad šuo labai nenori pasilikti vienas, jis nenori išsiskirti. Nors šuns ir jo šeimininko ryšys yra labai stiprus, tačiau baimė likti vienam yra stipresnė, visgi, daugeliu atvejų, šunys supranta, jog šeimininkai grįš, tačiau vis tiek nerimauja. Iš tiesų, niekas tiksliai negali paaiškinti šio šuns nerimo.

Abipusis ryšys visuomet stiprina draugystę. Ir šuo ir jo šeimininkas, vienas prie kito labai prisiriša ir tikrai tampa labai gerais draugais. Kadangi šunys yra protingi, jie geba akivaizdžiais ženklais išreikšti savo meilę ir pasitikėjimą savo šeimininkais. Šeimininkai dažniausiai atsako tuo pačiu, o tai tik paskatina augintinį būti paklusniu ir ištikimu bičiuliu. Keturkojai mėgsta dėmesį, todėl nuolatinis atsakas į jų meilę, stiprina jų ištikimybę.

Posted on

Maisto produktai tinkantys ne tik šeimininkams, bet ir šunims

Šunų šeimininkai dažnai susiduria su problema dėl šunų maisto. Dėl įprastinio šunų ėdalo problemų nekyla, tačiau šunys visuomet sėlina artyn, kuomet jų šeimininkai valgo ką nors skanaus. Iš karto kyla klausimas ar šuo gali valyti tai, ką valgo šeimininkas. Šunų mylėtojai žino, jog per daug žmonių maisto, gali augintiniui sukelti rimtų sveikatos problemų, tačiau yra produktų, kurie visiškai nekenksmingi ir netgi naudingi keturkojams. Obuoliai, lašiša, moliūgai, jogurtas… Tai maisto produktai kuriuos nuolat valgo žmonės, tačiau šie ir panašūs produktai visiškai tinka ir šunims.

Jogurtas. Jogurtas yra kalcio ir baltymų šaltinis. Renkantis jogurtą, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jo sudėtyje būtų gyvųjų bakterijų, tačiau jokio cukraus. Gyvosios bakterijos veikia kaip probiotikai. Jeigu augintinis turi šiek tiek antsvorio, būtina rinktis jogurtą, kuriame nėra riebalų ir riebalų pakaitalų. Atšaldytas jogurtas, gali būti puiki atgaiva augintiniui, karštą vasaros dieną.

Linų sėklos. Tai omega-3 riebalų rūgščių šaltinis, kuris reikalingas odai ir kailiui. Šias sėklas rekomenduojama sumalti prieš pat vartojimą, nes pastovėjusios jos įgauna kartumo. Galima rinktis ir linų sėmenų aliejų, bet kokiu atveju, šiuos produktus reikia laikyti sausoje ir vėsioj vietoje, kad būtų išsaugomos visos gerosios savybės.

Lašiša. Tai riebi žuvis, kuri taip pat yra omega-3 riebalų rūgščių šaltinis. Šie riebalai stiprina imuninę sistemą ir puikiai pasitarnauja puoselėjant odą bei kailį. Šunims, turintiems tam tikrų alergijų, lašiša puikiai tinka. Šunį galima šerti lašiša, arba jų taukais. Jei šeriama lašiša, tuomet rekomenduojama ją apdoroti, kadangi žalioje lašišoje gali būti parazitų, pavojingų augintinio sveikatai.

Moliūgai. Moliūgai, tai ląstelienos ir beta karotino, dar žinomo kaip vitamino A, šaltinis. Ląsteliena yra būtina šunų mityboje.

Saldžiosios bulvės. Šiose bulvėse gausu vitamino B6, vitamino C, beta karotino ir magnio. Šis produktas gali būti puikus skanėstas jūsų augintiniui. Šiandien parduotuvių lentynos nukrautos įvairiais skanėstais šunims, todėl dažnai pamirštame, kad ir patys galime pagaminti skanių, sveikų ir visiškai paprastų, tačiau šunų taip mėgiamų skanėstų.

Žaliosios pupelės. Pupelėse gausu vitamino K, C ir magnio. Jei šuo linkęs tukti, tuomet į jo mitybą reikėtų įtraukti žaliųjų pupelių, jos turi mažai kalorijų ir padeda palaikyti normalų svorį. Dauguma šunų labai mėgsta šaldytas žaliąsias pupeles.

Kiaušiniai. Kiaušiniuose yra baltymų, B grupės vitamino ir seleno. Kiaušiniai šunų mityboje yra pakankamai sveikas ir puikus pasirinkimas, tačiau būtina juos kietai išvirti. Jei šunys labai energingi ir daug bėgioja bei atlieka kitų pratimų, kiaušiniai labai naudingi ir net gali būti naudojami kaip skanėstas už tinkamai atliktus pratimus.

Obuoliai. Tai traškus užkandis augintiniui. Obuoliai su luobele turi medžiagų, kurios, kaip manoma padeda žmonėms apsisaugoti nuo kai kurių vėžio formų. Obuolių sėklas rekomenduojama išimti, žinoma, keletas sėklų tikrai nepakenks augintiniui, tačiau rekomenduojama jų vengti.

Matyti, jog šunys gali mėgautis panašiu maistu kaip ir žmonės. Daugelis minėtų produktų, kasdien sutinkami įprastiniame žmonių racione, vadinasi šiais produktais galima drąsiai dalintis su savo keturkojais draugais. Be to, kaip žinia, dažnai keturkojai meiliomis akimis žvelgia į valgančius šeimininkus, gailiu žvilgsniu prašydami gardaus kąsnelio. Žinant, jog šie produktai nekenkia, o netgi dar ir yra naudingi augintiniams, galima dalintis savo maistu su jais, tačiau nereikia persistengti. Šie produktai neturi užgožti būtent šunims subalansuoto ėdalo ir papildomų skanėstų.

Posted on

Pagrindinės komandos, kurių galima išmokyti savo augintinį

Kiekvienas šeimininkas, nori turėti išauklėtą ir daug komandų suprantantį šunį. Norint, kad taip būtų, reikia įdėti nemažai pastangų. Jeigu šuo moka bent keletą pagrindinių komandų, tai gali padėti kovoti su kažkuriomis jo elgesio problemomis. Savo augintinius galima vedžioti į privačias pamokas, tačiau tai visai nebūtina, nes išmokyti pagrindinių komandų galima ir patiems. Jei viskas teisingai atliekama, tai gali būti visai smagus laiko praleidimas ir šeimininkui ir augintiniui. Taigi, nuo ko pradėti?

Sėdėt. Tai tikriausiai viena paprasčiausių komandų, kurių galima išmokyti keturkojį, vadinasi tai komanda, nuo kurios reikėtų pradėti.

  • Priglauskite skanėstą prie šuns nosies;
  • Pakelkite ranką su skanėstu aukštyn, taip, kad šuo atitinkamai keltų savo galvą link skanėsto;
  • Kai tik šuo yra sėdimoje pozicijoje, pasakykite: „Sėdėk“ ir duokite jam skanėstą.

Šį pratimą reikia praktikuoti kasdien, po keletą kartų per dieną, tol kol šuo jį atliks nepriekaištingai. Kai šuo bus išmokytas, paprašykite jo, kad atliktų šią komandą prieš valgį, vėliau išmokykite, kad šią komandą keturkojis atliktu bet kuriuo metu ir bet kurioje situacijoje, nesvarbu ar tai būtų namai, parkas ar dar kita vieta.

Pas mane. Šios komandos dėka, galėsite pakviesti šunį bet kurioje situacijoje, nesvarbu ką jis darytų. Tačiau visuomet reikia naudoti tą pačią frazę, negalima jos keisti, kitaip šuo susipainios.

  • Uždėkite šuniui pavadėlį ir apykaklę.
  • Atsiklaupkite, kad susilygintumėte su šuns ūgiu ir sakykite „Pas mane“, o tuomet švelniai link savęs traukite pavadėlį.
  • Kai šuo ateis iki jūsų, apdovanokite jį skanėstu ir pagirkite.

Kai šuo jau pažengęs, pavadėlio galima atsisakyti ir praktikuotis be jo, Šią komandą galima mokyti jau nuo mažų šunelio dienų.

Gulėt. Tai viena sudėtingesnių komandų, nes šuns pozicija tampa nuolanki.Treniruotė turi būti pozityvi ir neįtempta, kitaip bus labai sudėtinga.

  • Jums reikės gardaus kąsnelio;
  • Pridėkite skanėstą prie keturkojo nosies ir po truputėlį leiskite jį žemyn, kad šuo lenktųsi link skanėsto;
  • Ranka padedama ant žemės ir sušunkama: „Gulėt“;
  • Kai šuo atsigula, jis būtinai apdovanojamas skanėstu ir pagiriamas.

Šį pratimą būtina kartoti kasdien. Jei keturkojis nenoriai gulasi ir tiesiog atsisėda, sakykite griežtą „ne“ ir patraukite ranką. Reikalui esant, jeigu šuo nesigula pats, galima jam šiek tiek padėti ir kita ranka paspausti šuns nugarą lengvu judesiu žemyn. Šis pratimas reikalauja sunkaus darbo, todėl reikia apsišarvuoti kantrybe, tačiau po daugybės bandymų rezultatas tikrai akivaizdus.

Dar keletas populiarių komandų yra: „stovėt“, „spjaut“, „vieta“, „greta“, „tarnauk“. Tai pagrindinės komandos, kurių mokomi šunys. Išmokius šių komandų, šuo laikomas pakankamai paklusniu, nes išmokyti šių komandų nėra taip paprasta kaip gali atrodyti. Šios komandos gali pagerinti šeimininko ir šuns bendravimą, bei geriau vienam kitą suprasti. Tikrai verta investuoti savo laiką ir pastangas į šiuos mokymus, nes jie tikrai vertingi. Tiesa, visiems šiems procesams reikia laiko, todėl reikia apsišarvuoti kantrybe ir skirti tam pakankamai savo laiko, tik tokiu būdu pavyks pasiekti gerų rezultatų. Kiekvienas šeimininkas džiaugiasi ir didžiuojasi savo augintiniu, kuomet mato teigiamus ir akivaizdžius pokyčius bei rezultatus, tačiau jų siekti reikia tikslingai ir neskubant.Visi šie mokymai ir treniruotės dar labiau suartina šeimininką ir keturkojį, todėl tai būdas stiprinti jų draugystę ir pasitikėjimą vienas kitu.

Posted on

Būdai, padėsiantys lengviau sugirdyti vaistus augintiniui

Kartais vaistų problema tampa tikru galvosūkiu. Dažnai, tokiu atveju šunys tampa labai pastabūs, todėl suduoti jiems vaistus labai sunku. Užmaskuoti piliules tam tikruose skanėstuose pavyksta ne visuomet. Kartais gali atrodyti, kad skanėstai, tai vienintelis būdas, kaip galima suduoti augintiniui vaistus, tačiau būdų yra kur kas daugiau, tereikia šiek tiek išradingumo. Nors sugalvoti kitą būdą, kuris palengvintų vaistų davimą nėra paprasta, tačiau tikrai įmanoma. Daugumai šunų augintojų, savo keturkojį priversti daryti tai ko jis nenori, kartais tampa tikru iššūkiu, tačiau reikia stengtis, jog vaistų davimas netaptų nekokiu prisiminimu ir jums ir jūsų augintiniui.

Truputėlis skonio. Nemažai piliulių šunims yra sukurtos pagardinant jas tam tikru skoniu, kuris patraukia šuns uoslę ir tampa paprasčiau suėdamas. Jei nepavyksta gauti tokių piliulių, tuomet reikia to imtis patiems. Galima paprašyti, kad veterinaras suteiktų tam tikro skonio, kuris turėtų privilioti keturkojį. Žinoma, reikia turėti omenyje, kad tai kainuos papildomai, todėl reikia apgalvoti ar galite tai leisti.

Paslėptas skonis. Dažnu atveju, šuo atsisako tablečių, dėl jų kartoko skonio. Skonį galima užmaskuoti gelinio pavidalo apvalkalu, kurį galima įsigyti vaistinėje. Tai gali padėti suduoti piliulę su maistu, arba šuo gali praryti ją vieną, nes nebus jokio papildomo skonio, kuris sukeltų atmetimo reakciją. Kadangi tokios piliulės yra šiek tiek lipnios, galima jas patepti sviestu, taip bus lengviau jas praryti.

Pagalba. Yra prietaisas, veikiantis švirkšto principu. Reikia jį įstatyti į burną ir paspausti, piliulė iššaus tiesiai į gerklę. Jei nepavyksta su šiuo prietaisu susitvarkyti vienam pačiam šeimininkui, galima paprašyti, kad kas nors padėtų ir palaikytų bei nuramintų šunį.

Svarbu atminti, jog bandant duoti šuniui vaistus, visuomet reikia išlikti ramiems ir išlaikyti ramų balso toną. Šuniui tai gali būti pakankamai daug streso sukelianti situacija, tačiau reikia elgtis taip, kad išgąstis būtų kuo mažesnis. Šunys jaučia stresą ir baimę, todėl, jeigu jus kamuoja įtampa ir baimė dėl to, kaip suduoti vaistus, tai gali labai lengvai persiduoti ir augintiniui. Išliekant ramiems, viskas vyksta paprasčiau ir žinoma greičiau. Kiekvieną kartą atsidūrus tokioje situacijoje ir stengiantis likti ramiems, rezultatas pasiekiamas lengviau. Šunys nemėgsta įtampos ir streso.

Visada reikia įsitikinti, jog augintinis supranta, kad tai ką darote, nėra blogai. Įspėjant jį, jog jo laukia vaistai, galima tik pabloginti situaciją, nes tuomet šuo suvokia, kad artinasi kažkas negero. Visgi, jeigu tai sakoma linksmu tonu ir girdima linksmai tariama panaši frazė į „laikas vaistams“, šuo gali reaguoti pakankamai ramiai, jis tiesiog pravers burną ir bus galima lengvai ir greitai atlikti šią nemalonią procedūrą. Tai irgi yra savotiškas šuns dresiravimas.

Sudavus vaistus, būtina apdovanoti keturkojį jo mėgiamu skanėstu, žinoma, jei tik tai galima. Skanėstas po ne itin malonios procedūros visuomet pagerina situaciją. Jei šuo įpras gerti vaistus ir už tai gauti skanėstą, bus gerokai paprasčiau ir šeimininkui ir augintiniui. Tereikia įsižiūrėti į šuns rodomus ženklus, jo kūno kalbą ir stebėti ar nejaučiama baimė. Visuomet galima padaryti pertraukėlę ir pakartoti tai vėliau, tačiau niekas nenori, kad tokios procedūros truktų ilgai. Šunis galima suprasti labai paprastai, daugelis iš mūsų taip pat turime panašių baimių. Šunys šiek tiek panašūs į mažus vaikus, susirgus mažyliui, taip pat nėra lengva suduoti reikiamus medikamentus, tačiau pasitelkus vaizduotę ir perskaičius tam tikrus patarimus, visas procesas gali būti kiek paprastesnis ir greitesnis.

Posted on

Kaip išsirinkti šuns dresuotoją?

Daugelis šunų augintojų žino, kad daug lengviau treniruoti šunis, kuomet jie dar maži, tačiau ne visi žino kaip tai daryti, todėl ima ieškoti šunų dresuotojų. Šuns dresuotojo paieškos gali gerokai užtrukti, nes norisi, kad augintinis pakliūtų į tikrai geras rankas. Tiesa, daugelis augintojų nori puikaus trenerio, tačiau nenori tam išleisti daug pinigų, vadinasi tai dar labiau apsunkina tinkamo trenerio paieškas. Kaip nepasiklysti tarp dresuotojų ir išsirinkti patį geriausią ir atitinkantį visus savo ir augintinio poreikius?

Pirmiausia sveikata. Prieš ieškant trenerio, reikia įsitikinti, kad šuo yra sveikas, taip pat, kad pasirūpinta reikiamomis vakcinomis ir patikrintos kitos sveikatos problemos. Nei vienas šeimininkas nenori, kad apsilankęs dresavimo pamokose, šuo imtų negaluoti. Kuomet viskas patikrinta ir saugu, galima imtis kitų reikalų.

Tinkamas laikas. Nors pradėti treniruoti rekomenduojama kuo ankstesniame amžiuje, visgi yra tam tikras laikas, kuris labiausiai tinka pradėti dresūrą. Dažniausiai treniruotės pradedamos mažyliui sulaukus bent 6 mėnesių, tačiau yra tam tikrų specialių mažų šuniukų treniruočių, kurios skirtos labai jauniems augintiniams. Tokio tipo pamokos pradedamos, kuomet augintiniui dar tik 8 ar 16 savaičių.

Pažymėjimai ir sertifikatai. Nors yra nemažai puikių šunų trenerių, kurie puikiai atlieka savo darbą, dažnai jie nėra baigę jokių su tuo susijusių mokslų. Jei treneris tikrai šaunus, pažymėjimai gali būti ir nereikalingi, tačiau pasidomėti apie juos nepakenktų. Yra daugybė sertifikavimo programų, geras treneris turėtų atitikti nors keletą jų. Jeigu tokių sertifikatų ir pažymėjimų neturi, tai dar nereiškia, jog jis nėra geras. Tereikia pasidomėti kitų rekomendacijomis apie tokį trenerį. Na, o jeigu treneris turi tam tikrų sertifikatų, vadinasi jis tikrai skyrė pakankamai laiko dresūrai ir išklausė visus reikiamus mokymus, kad dabar galėtų treniruoti jūsų keturkojį.

Mokymo metodai. Mokymo metodai išties svarbūs. Kiekvienas treneris savaip motyvuoja savo keturkojus mokinius. Vieni juos apdovanoja gardžiu kąsneliu, kiti geru žodžiu, tačiau yra ir tokių, kurie už netinkamą elgesį atsilygina tuo pačiu ir netgi naudoja tam tikrą smurtą. Tokių trenerių reikėtų vengti ir laikytis nuo jų atokiau. Bendravimas su gyvūnais labai svarbus, jei trenerio elgesys grubus, vadinasi gyvūnai jo gali nemėgti ir laikytis atokiau arba net būti įbauginami. Dėl tokių trenerio metodų taip pat reiktų pasidomėti kiek plačiau ir pasiklausinėti rekomendacijų.

Kaip jaučiatės jūs. Bendraudami su šuns dresuotoju, galite iškarto susidaryti tam tikrą nuomonę. Jei jaučiama, jog bendravimas yra šiltas ir malonus, dažniausiai taip pat yra ir su augintiniais. Jei visgi jau po pirmojo susitikimo jaučiama, jog kažkas yra ne taip ir į tokio trenerio rankas savo augintinio patikėti nenorite, verčiau paieškoti kito.

Geras treneris, visuomet naudos naujausius ir geriausius mokymo metodus, leidžiančius jau po kelių treniruočių stebėti teigiamus pokyčius. Žinoma, toks treneris visuomet patars kas geriausia jūsų augintiniui ir ko galima tikėtis. Tinkamas treneris savo mokymo metodus derina prie kiekvieno šuns individualiai, juk kiekvienas augintinis yra skirtingas ir reikalavimai jam taip pat gali būti kiek kitokie. Geras treneris, dažnai įspėja ir apie skiepus bei kitus su šuns sveikata susijusius klausimus. Jis yra savo srities specialistas ir tai tiesiog jaučiama jau pirmojo pokalbio metu. Jei visgi nutinka taip, jog pirmasis įspūdis būna klaidingas ir pasirenkamas netinkamas treneris, nereikia panikuoti, juk visuomet galima jį keisti, tai visiškai normalu. Dėl trenerių galima pasikonsultuoti su pažįstamais, draugais, net veterinaru. Net ir internete galima rasti nemažai informacijos apie tikrai gerus ir rekomenduotinus šunų trenerius. Tinkamai pasirinktas treneris, garantuos sėkmingą tolimesnį augintinio elgesį ir geras manieras.

Posted on

Šunys gali padėti aptikti vėžį

Šunys gali būti ne tik geri draugai, tačiau jie gali puikiai pasitarnauti ir kitiems dalykams. Manoma, kad ateityje, vėžio tyrimai gali būti labai paprasti ir pigūs, tiesiog šunys apuostytų šlapimo mėginį. Iš tiesų, tokie turimai jau praktikuojami, tačiau jais dar nepasitikima visu šimtu procentų. San Diego metiniame endokrininės draugijos susitikime, buvo pateikiami rezultatai apie šunį vardu Frankie, kuris net 90% tikslumu, apuostydamas šlapimo mėginius, nustatė, kurie žmonės serga vėžiu ir kurie ne. Nors šunys jau ir anksčiau buvo mokomi atskirti ligas, Frankie yra pirmasis šuo, kuriam pavyksta tiksliausiai nustatyti ar žmogus serga skydliaukės vėžiu ar ne, o tam tereikia pauostyti žmogaus šlapimo mėginį.

Šiuo metu, skydliaukės tyrimai atliekami aspiracinės biopsijos būdų, naudojant specialią adatą. Pasak vieno iš mokslininkų, tokie tyrimai nėra visiškai tikslūs, todėl dažnai atliekamos visai nebūtinos operacijos. Siekdami rasti alternatyvų būdą tokiems tyrimams, mokslininkai apmokė Frankie, vokiečių aviganį, atpažinti vėžinių žmogaus skydliaukės audinių kvapą. Šuo buvo išmokytas atsigulti, kai jaučiamas vėžinis kvapas ir nusigręžti, kuomet toks kvapas jaučiamas nėra. Buvo surinkti 34 pacientų mėginiai, 15 iš jų buvo diagnozuotas skydliaukės vėžys, o 19 ne. Rezultatai buvo laikomi paslaptyje ir naudojami bandymams su šunimi Frankie. Keturkojis turėjo apuostyti visus šlapimo mėginius ir nustatyti kurie mėginiai yra sergančiųjų, o kurie ne. Tyrimo pabaigoje paaiškėjo, jog šuo teisingai nustatė net 30 iš 34 mėginių. Neteisingai buvo nustatyti tik 4 mėginiai, o tai buvo prilyginama ir aspiracinės biopsijos tyrimui, kadangi šis metodas ne visuomet yra absoliučiai teisingas. Vadinasi, tokių tyrimų būdu, galima šunų pagalba aptikti vėžį dar ankstyvoje stadijoje. Pamačius tokius puikius keturkojo sugebėjimus, siekiama apmokyti ir daugiau šunų, kurie galėtų paprastu ir neskausmingu būdu nustatyti šią klastingą ligą.

Šunų ar kitų gyvūnų pagalba atliekant vėžinius tyrimus yra praktikuojama vis dažniau. Priežastis yra paprasta ir aiški: žmonės turi tik 5 milijonus kvapo receptorių, kai tuo tarpu šunys turi maždaug 200 milijonų. Vadinasi, šunų uoslė yra jautresnė beveik tūkstantį kartų, o tai reiškia, kad jie gali įvairius tyrimus, pasitelkiant uoslę, atlikti gerokai tiksliau. Tyrimai su šunimis atliekami ir toliau. Mėginta nustatyti plaučių vėžio atvejus, uostant burnos kvapą, taip pat aptikti prostatos bei kiaušidžių vėžį.

Kiti gyvūnai irgi gali būti mokoma atlikti panašius tyrimus. Mokslininkai intensyviai dirba atlikdami įvairius bandymus ir ieškodami efektyviausių būdų, padedančių nustatyti įvairius vėžinius susirgimus. Nors medicina tobulėja ir viskas vyksta gerokai paprasčiau bei efektyviau nei prieš daugelį metų, į pagalbą yra pasitelkiami gyvūnai. Galima daryti prielaidą, jog žmonės pagaliau supranta, jog ne tik jie, bet ir gyvūnai, gali aptikti neįtikėtinus dalykus, galinčius išgelbėti tūkstančius gyvybių. Tokie tyrimai vis dar tobulinami ir nepasitikima vien tik jais, tačiau akivaizdu, jog šunų uoslė yra tobulai išvystyta ir jos pagalba galima nustatyti begalę ligų, tereikia išmokyti šunis atskirti tam tikrus kvapus. Vis dažniau pastebima keturkojų nauda. Jie padeda ne tik medžioklėje, įvairiuose kriminaliniuose tyrimuose, žmonių paieškose, tačiau jau ir nustatant įvairias ligas ir susirgimus. Neabejojama, jog teisingai užsiimant ir treniruojant šunis, jie dar ne kartą nustebins pasaulį ir parodys neįtikėtinų gebėjimų, galinčių pasitarnauti žmonijos labui. Stebint tokius rezultatus, norisi kad tokių nuostabių keturkojų, turinčių neeilinių sugebėjimų būtų kuo daugiau, tačiau viskas priklauso nuo žmonių. Kiekvienas turi stengtis, kad gyvūnais būtų tinkamai rūpinamasi ir kuo mažiau jų taptų benamiais.

Posted on

Dalykai, kurie nepatinka šunims

Nepaisant mūsų meilės šunims, kartais darome dalykus, kurie juos erzina. Nors daugeliu atvejų, mūsų veiksmai nėra tyčiniai, tačiau jie vienaip ar kitaip gali dirginti ar net žaloti augintinius. Lygiai taip pat, dauguma šunų iš pradžių nesuvokia, jog tam tikras jų elgesys gali erzinti mus. Nepažįstamų žmonių uostymas, šokinėjimas ant jų ir pan., ne visuomet gali būti malonūs, todėl galima teigti jog ir žmonės ir šunys daro dalykus, kurie vienaip ar kitaip erzina, nors siekiama visai ne to. Pateikiama keletas veiksmų, kuriuos šunys ne itin mėgsta.

Spoksojimas. Jaučiamas žvilgsnis šuniui gali būti tikras išbandymas. Šunys nemėgsta būti stebimi. Ypač nederėtų spoksoti į šunį ilgai, nes kartais šeimininkai tiesiog nevalingai žiūri į savo šunį ir juo žavisi, bei praranda laiko nuovoką. Nors žiūrint į savo šunį nieko nenutiks, reikia pažymėti, kad jie to nemėgsta. Juo labiau nederėtų ilgai spoksoti į svetimus šunis. Geriau žiūrėti į šuns akis, tačiau tik keletą sekundžių, vėliau akis reikia nukreipti kur nors kitur.

Apsikabinimai. Jūsų augintinis tikriausiai neprieštarauja dėl reguliarų apsikabinimų, tačiau nerekomenduojama to daryti su nepažįstamais šunimis, be to, reikia stebėti jog svetimų šunų neapsikabintų vaikai, šuns reakcija gali būti neprognozuojama, o tai gali stipriai išgąsdinti vaiką. Verčiau svetimus šunis tik paglostyti, tačiau nepulti jų apsikabinti.

Rėkimas. Rėkimą ar šaukimą, šunys interpretuoja kaip lojimą, o tai jiems reiškia pavojų. Nerekomenduojama treniruojant šunį ant jo šaukti, nes tai nenuramina jo, o priešingai – iššaukia baimės jausmą. Vietoj šaukimo, tiesiog reikia išlaikyti ramų toną ir ramiai jam pasakyti tai ką norėjote arba tiesiog tinkamu tonu jį sudrausminti. Šunys puikiai reaguoja į skirtingus tonus, todėl visai nereikia kelti balso ir jų gąsdinti, tereikia pakeisti balso toną.

Erzinimas. Erzinti šunis ypač mėgsta vaikai. Vaikai loja atgal, tampo uodegą, ausis ar tiesiog juos persekioja. Tai šunims nepatinka, kartais gali bauginti arba padaryti juos agresyviais. Nerekomenduojama liesti šuns maisto, kuomet jis ėda, tai taip pat gali iššaukti neprognozuojamą šuns reakciją. Tiesiog reikia elgtis su juo draugiškai, tuomet nekils klausimų, kodėl šuo ima urgzti ir pulti.

Ilgas buvimas namuose vieniems. Šunys labai mėgsta bendrauti, jūs ir jūsų šeimos nariai, esate asmenys, kurie reikalingi tam, kad šuo nesijaustų vienišas ir galėtų bendrauti. Šunys palikti vieni namuose ar aptvare ilgiau nei dešimt ar daugiau valandų per dieną, gali tapti agresyvūs, dažnai loti, imti netinkamai bendrauti ar net pabėgti. Šuo yra vienas iš šeimos narių, todėl jis nori tokiu ir jaustis.

Pertraukiamas miegas. Net ir mieliausiems bei draugiškiausiems šunims nepatinka kai jie staiga pažadinami iš ramaus miego. Vyresni šunys, kurie linkę miegoti ne taip jautriai ar tie, kurių klausa sutrikusi, gali labai išsigąsti jei miego metu bus liečiami. Tegul šunys atsikelia savaime, dėl šio įpročio reikia įspėti vaikus, nes jie mėgsta glostyti keturkojus, kol jie saldžiai miega.

Yra nemažai dalykų, kurie erzina šunis. Nors jie to nepasako, tai galima suprasti iš jų žvilgsnio, urzgimo ir pačio elgesio. Lygiai taip pat kaip mes nemėgstame kai į mus spokso, stebi ar žadina, šunys reaguoja lygiai taip pat. Todėl, norint, jog šuo be reikalo netaptų agresyvus, piktas arba tiesiog netikėtai negrybšteltų savo letena, rekomenduojama su juo elgtis atsargiai, net jei tai ir mylimas augintinis, kuriam nuolat skiriate daug dėmesio ir meilės. Galima viską daryti lygiai taip pat, tačiau nereikia persistengti, visuomet pagalvokime kaip tokioje situacijoje jaustumėmės patys ir ar tai mums patiktų.